Senin, 19 Agustus 2019

KONTRIBUISAUN MIDIA IHA SOSIEDADE



Memoria da Tafara.tl
Trasformasaun Sosiedade Timor-Leste nian ne’ebe signifikante iha kontekstu social, politika, kultura no ekonomia ne’ebe fo efeitu ba dezenvolvimentu personalidade iha ambiente komunitaria nian. Haree husi aspeitu sosiolojiku Komunidade Timor-Leste unifika nia-an iha aspeitu kultural ne’ebe hakiak valor responsivu, respeitu no etiku liu.

Unifikasaun cultural ne’e rasik iha diversidade oi-oin ne’ebe kontempla ba ambiente eh sosiedade habitante ida nian, bazeia ba lian, rasa no suku. Diversidade ida ne’e sai sasukat ba proseu konstrusaun estadu nian, ne’ebe presija forsa boot ida hodi luta ba liberdade no moris diak ema ida idak nian.

Iha era hari estadu, Timor-Oan sira nafahek [bagian] ba parte lubuk ida ne’ebe susar liu atu la’o hamutuk ba vizaun ida. Esforsu lubuk ida ne’ebe konskista husi grileirru sira; hatudu no forma duni Timor ida deit hodi luta ba ukun rasik-an no ikus mai Timor-Leste independente.
Husi aspeitu cultural, luta ba libertasaun patria nu’udar sekuensia historia moris Timor nian, sekuensia ida ne’e nakait ba kontekstu ida ohin, sai valor politika no ekonomia ne’ebe politiku sira uja hodi unifika no fortifika forsa unidade nian hodi luta ba libertasaun povu, dezenvolvimentu estadu no harosan ba moris diak povu nian.

Selasa, 06 Agustus 2019

THE MEMORY'S OF "LEKI CALAU"



Agapito Amaral “Leki Calau” moris iha Matai, Loron 15 fulan Jullu 1945, Oan husi Aman Vidal Calau Berec (falecido) nu’udar liurai Suai Camanasa, no inan doben Isabel de JesusLuru Tahuc” (falecida). Iha loron 06 fulan Janeiro 1968 simu batismu iha Igreja Suai husi Pe. Bruno no komfirmado iha loron 07 fulan Marsu 1975. Iha loron 07 Janeiro 1968 Agapito amaral “Leki Calau” simu primeiru komuñiaun iha Igreja Suai. 

Hakna’ar nu’udar Catequista iha suco Matai, hodi fó sarani ba populasaun Matai, no sasan lulik sia iha matai, no hari Kruz Matai iha tinan 1969, nudar simbolu kristianizmu nian, hodi hatudu katak matai rai sarani no ema sarani. 

Iha loron 10 fulan Marsu tinan 1969 simu sakramentu patrimoniu ho Sra. Virgina de Jesus (falecida), oan husi Dinisa Barros “Cati Luan” (falecido) no Ines Guterres “Soi Seran” (falecida).

Durante moris hamutuk ho Virgina de Jesus, sia iha ai-fuan domin “Oan” hamutuk siwi, kompostu husi feto lima no mane haat, Venancio Amaral, Joana de Jesus (falecida), Amelia de Jesus Amaral, Teodoro Amaral, Carmelinda Amaral, Antonia de Jesus, Ontónio Amaral (falecido), Domingos Amaral (falecido), no Elisabet Amaral (falecido).

Kamis, 28 Desember 2017

SÉTIMU GOVERNU KONSTITUSIONÁL, INKONSTITUSIONÁL?



Estrutura VII Governu Konstitusional-RDTL, [Fontes Internet].
Dekretu Prezidensial Númeru 59/2017, 15 Setembru 2017 kona-ba formasaun VII [sétimu] Governu Konstituisaun sai polemika iha públiku, tamba koligasaun governu minoritáriu ho 30 kadeiras iha Parlamentu Nasionál. Ida ne’e viola Konstituisaun RDTL?

Konstituisaun RDTL Artigu 1 iha númeru ida hateten ‘Repúblika Demokrátika Timór-Leste katak Estadu ida-ne’ebé direitu demokrátiku, soberanu, ukun-an no ida-mesak, harii hosi povu nia hakarak no iha respeitu ba dignidade ema moris ida-idak nian.’ Entretantu, iha Artigu 67 koalia kona-ba Órgaun soberania nian, hateten ‘Órgaun soberania sira maka Prezidente-Repúblika, Parlamentu Nasionál, Governu no Tribunál sira.’ Nune’e Órgaun eleitu soberania nian ho podér lokál sei hili tuir eleisaun, hosi eleisaun universál, livre, diretu, sekretu ema ida votu ida, no periódiku, haktuir Artigu 65 kona-ba Eleisaun sira.

Senin, 23 Januari 2017

REFLESAUN 2016 NO PRESPETIVA BA 2017

Fulan Dezembro nu’udar fulan ikus liu iha tinan ida. Fulan Dezembro mos nu’udar fulan servente, tamba hotu ho Dezembro hahu ho Janeiru. Dezembro konvida Janeiru, Dezembro mos halo reflesaun hahu kedas husi Janeiru nia prezensa to’o ba iha Dezembro antes fo konvite ba Janeiru foun.
Iha reflesaun ne’e deskobre hetan furak, moruk, midar no manas. Dezembro konsiente dala wa’in liu emar sira hamutuk kleur ho kondisaun no situasaun moruk no manas, nune’e antes ba hahu ho Janeiru foun, 

Dezembro hare no/ka prepara selebrasaun lubun ida hodi hamidar moruk sira no hamalirin manas sira.

Senin, 22 Agustus 2016

BEMVINDU MEMBRU PFN ELEITU, SAIONARA MEMBRU SESANTE

Press Release

22 de Agostu 2016

TOMADA DE POSSE MEMBRU PFN TERSEIRA LEJISLATURA

Ekipa Orientador Nacional no Municipio iha Venilale, Baucau

Foinsa’e ho tinan 12 to’o 17 kuaze rihun ida resin iha Timor-Leste partisipa ona iha festa demokrasia, compete sai membru PFN 3a lejislatura.

Iha fulan Juñu to’o primeira semana fulan Agostu 2016, Sekretaria Estadu ba Juventude no Desportu [SEJD] servisu hamutuk ho Concelho Nacional Timor-Leste [CNJTL], hamutuk ho UNICEF, APFTL, Autoriedade Municipiu, Postu no Suku, Xefe Juventude Suku, Postu no Municipiu sira, realiza ona selesaun no Eleisaun PFN 2016-2018. 

Konteudu Sira

THE MEMORY'S OF "LEKI CALAU"

Agapito Amaral “Leki Calau” moris iha Matai, Loron 15 fulan Jullu 1945, Oan husi Aman Vidal Calau Berec ( falecido ) nu’udar liurai Sua...